2015 10 14 Neuropatologo žinia lemia, kaip pasielgs operuojantis chirurgas

DSC_0883-016a3bcefbfbe0fae3969993a58e9eda.jpg

Šiuolaikinė neuropatologija – sparčiai į priekį žengiantis mokslas, kuris labai padeda aiškinantis bei gydant įvairiausius nervų sistemos sutrikimus. Naujausias tyrimų priemones naudojantys Valstybinio patologijos centro, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo, neuropatologai ir kiti specialistai šiuo metu yra pajėgūs padėti medikams atsakyti į daugybę ir kartais skubių klausimų. Šie atsakymai reikalingi įvertinant galvos smegenų, periferinių nervų ir skersaruožių skeleto raumenų pokyčius ir ligas, taip pat jie padeda pasirinkti teisingiausius gydymo būdus.

PADEDA ATPAŽINTI ĮVAIRIUS AUGLIUS
 
Neuropatologija apibrėžiama kaip makroskopinių ir histologinių audinio mėginių vertinimas, charakteristikų nustatymas. Neuropatologijos srityje besispecializuojantis Valstybinio patologijos centro, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo (VPC), gydytojas patologas Donatas Petroška neuropatologiją įvardija kaip mokslą ir kaip patologijos specialybę, kuri glaudžiai susijusi su neurologijos, neurochirurgijos sritimis. Anot D. Petroškos, Europoje specialistai tampa licencijuotais neuropatologais išlaikę specialius egzaminus.
 
Gydytojo patologo teigimu, šiuo metu neuropatologai pajėgūs atpažinti įvairiausius smegenų navikus. Jie pasižymi skirtingomis savybėmis, dėl to jų gydymo metodai gali labai skirtis.
 
Šiuo metu galvos smegenų navikai yra klasifikuojami pagal naviko audinio panašumą į sveikų smegenų komponentus – neuronus, glijos ląsteles (astrocitus, oligodendrocitus ar ependimos ląsteles), skilvelių kraujagyslinį rezginį. Todėl ir navikų pavadinimai kilę pagal šiuos komponentus, pavyzdžiui, neurocitoma, astrocitoma, oligodendroglioma ir t.t. Dauguma smegenų navikų yra klasifikuojami ir pagal jų biologinį elgesį – agresyvumą: I laipsnio navikai laikomi mažiausiai piktybiškais, o IV laipsnio – blogiausią prognozę turinčiais augliais.
 
LEMIA TOLESNĘ OPERACIJOS EIGĄ
 
Galvos smegenys, pasak gydytojo patologo, gali būti tiriamos pacientui po mirties arba tiriamas neurochirurgiškai paimtas pakitęs galvos smegenų audinys – atliekama biopsija. Smegenys ištiriamos, esant neurodegeneraciniams susirgimams, epilepsijai, nustačius ar įtariant smegenų pirminius ar metastazinius auglius.
 
Biopsijos metodu dažniausiai tiriami galvos smegenų ar jų dangalų augliai: dažnai jau operacijos metu į patologijos skyrių yra atsiunčiama dalis auglio, kurį patologas greituoju šaldymo būdu per 10–15 minučių paruošia tyrimui ir skubiai ištyręs turimą mėginį gali preliminariai informuoti chirurgą apie galimą naviko tipą.
 
„Tai lemia tolesnę operacijos eigą. Esant vieno tipo navikams operacija netęsiama, nes daug naudingesni bus kiti gydymo būdai, o esant kitokio tipo navikams gali būti reikalingi tolimesni chirurginiai veiksmai“, – sako D. Petroška.
 
PADEDA SKIRIANT GYDYMĄ
 
D. Petroškos teigimu, pastaruoju metu daugėja mokslinių žinių apie smegenų navikų genetinius ir molekulinius skirtumus, lemiančius skirtingą mikroskopiniame lygmenyje panašių auglių biologinį elgesį. Todėl Santariškių klinikose visų galvos smegenų glijos navikų (gliomų) atvejais pradėta nuodugniai pagal algoritmą tirti šių navikų genetinius pokyčius. Dėl to patologijos cente imunohistochemiškai nustatoma IDH1 ir ATRX genų aktyvumo raiška ląstelėse, vėliau Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre (Molekulinės ir regeneracinės medicinos skyriaus Molekulinės medicinos laboratorijoje) yra patikslinami naviko kariotipas ir, jeigu reikia pagal algoritmą – MGMT geno metilinimo būklė. Pastaroji yra svarbi skiriant specialų chemoterapijos preparatą.
 
„Mūsų žiniomis, toks išsamus smegenų navikų tyrimas šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse atliekamas tik Santariškių klinikose“, – teigia Donatas Petroška.
 
PADEDA ŠVEICARIJOS KOLEGOS
 
Santariškių klinikos šiuo metu taip pat turi galimybę ištirti smegenų skysčio ląsteles, kai reikia atskirti uždegimines ligas (pvz. meningoencefalitą) nuo piktybinių ląstelių sukeltų pažeidimų. Kartais prireikia kreiptis ir į kitų valstybių specialistus.
 
„Neurologai labai dažnai tiksliai diagnozuoja kai kurias neurodegeneracines ligas, tačiau dalį jų, pavyzdžiui, spongioforminę encefalopatija, privalu patvirtinti patologijos skyriuje imunohistochemiškai nustatant specifinio priono – pakitusio baltymo – sankaupas. Kadangi ši liga labai reta, patologijos centras siunčia medžiagą į bendradarbiaujantį Šveicarijos specializuotą neuropatologijos institutą“, – sako D. Petroška.
 
TIRIA RETAS RAUMENŲ LIGAS
 
Bendradarbiaujant su genetikais, vaikų ir suaugusiųjų neurologais, reumatologais, Valstybiniame patologijos centre jau nuo 2004 metų pradėtos tirti įvairios skeleto skersaruožių raumenų ligos.
 
Imunohistocheminiais, elektroninės mikroskopijos metodais galime preliminariai nustatyti įgimtas ar paveldėtas miopatijas (pvz., Diucheno ir kt. distrofijas), su medžiagų apykaita susijusias ligas (lizosomines kaupimo, mitochondrijų ligas) uždegimines raumenų ligas (dermatomiozitą, polimiozitą), neurogeninės kilmės ligas.
 
Raumenų tyrimas, pasak jo, pasižymi išskirtine savybe – chirurgo paimto raumens bioptato viena dalis turi būti patalpinta į sausą indelį, o kita dalis – formaline. Toks rinkinys kuo skubiau pristatomas į laboratoriją arba gabenamas tirpstančių ledų talpoje, panašiai kaip transplantuojamas organas. Šiuo būdu siekiama, kad išliktų nepakitę raumenų fermentai ir ląstelių struktūros, tiriamos elektroniniu mikroskopu.
 
VPC Lietuvoje yra kol kas vienintelė laboratorija, kurioje mikroskopiškai taip išsamiai tiriamos raumenų ligos. „Šiais metodais padedame tiksliau diagnozuoti, parinkti tinkamą gydymą, numatyti ligos prognozę, o genetikams, konsultuojantiems pacientus, kryptingiau tirti ir jau genetiniais metodais patvirtinti šias retas ligas“, – teigia VPC dirbantis gydytojas patologas.
Smegenų navikas Skersaruožiai raumenys su mitochondropatija, tirti imunofermentiniu būdu