2016 09 05 Skaitmeninė patologija: prabanga ar būtinybė?
Jau ne pirmą dešimtmetį Lietuvoje ir pasaulyje vyksta skaitmenizavimo procesai. Telefonija, komunikacijos, medicinos sritys, tokios kaip radiologija, jau yra visiškai skaitmenizuotos. Pastarąjį dešimtmetį proveržis prasidėjo ir patologijos srityje. Neseniai skaitmeninės patologijos iniciatorių grupė iš viso pasaulio, tarp kurių – ir Valstybinio patologijos centro direktorius prof. Arvydas Laurinavičius – nusprendė susiburti į tarptautinę draugiją „European Society for Digital Pathology“. Šia proga su prof. A. Laurinavičiumi, kuriamos organizacijos iždininku, kalbamės apie skaitmeninę patologiją Lietuvoje.
Profesoriau, kokioje stadijoje yra skaitmeninė patologija Lietuvoje?
Į skaitmeninės patologijos „erą“ įžengėme gana anksti. 2008 metais Valstybiniame patologijos centre įgyvendindami ES Nanofotonikos projektą, įsigijome pirmąjį mikroskopinių preparatų skaitmenizavimo įrenginį. Kai „prisijaukinome“ technologiją, atsivėrė galimybės naujiems projektams ir bendradarbiavimui. Jau 2010 metais organizavome Europos skaitmeninės patologijos kongresą Vilniuje.
Vykdant tolimesnius projektus – ES COST, FP7, Norvegijos EEA, Santaros slėnio, Visuotinės dotacijos ir kitus – užaugo ne tik technologijos, bet ir mūsų kompetencija, pasiekėme unikalių mokslo rezultatų. Šiandien Lietuva yra gerai matoma skaitmeninės patologijos „žemėlapyje“, mūsų darbus vertina ir cituoja visame pasaulyje. Žvelgiant praktiškai, skaitmeninės technologijos atveria galimybę dirbti nuotoliniu būdu ir konsultuotis su patologais visame pasaulyje. Be to, galime su klinicistais peržiūrėti aptariamų atvejų mikroskopinius vaizdus, rengti nuotolines konferencijas.
Jūsų akimis, skaitmeninė patologija – tai labiau prabanga ar visgi šių dienų būtinybė?
Daugelis patologijos sričių tampa vis labiau specializuotos, patologų trūkumas jaučiamas daugelyje Skandinavijos, Europos šalių, ne išimtis ir Lietuva. Tad skaitmenizacija leidžia patologams susivienyti, tolygiau paskirstyti krūvius, bet svarbiausia, gauti aukštos kompetencijos patologo išvadas, nepriklausomai nuo geografinės padėties. Švedija ir kitos Skandinavijos šalys daug investuoja į patologijos skaitmenizavimą ne tik dėl ekonominių sumetimų, bet ir siekdamos užtikrinti patologijos tyrimų kokybę nacionaliniu mastu. Tad skaitmeninė patologija, be jokios abejonės, yra šių dienų būtinybė.
Prieš keletą metų esame pateikę Sveikatos apsaugos ministerijai Lietuvos skaitmeninės patologijos platformos projektą, deja, jis nebuvo finansuotas. Būtų labai naudinga, jei sudėtingus atvejus analizuodami, pavyzdžiui, Panevėžio patologai, galėtų nuotoliniu būdu konsultuotis su Vilniaus ar Kauno patologais, negaištant laiko ir į kitą miestą nesiunčiant nei mikropreparatų, nei paties paciento. Tai leistų ir Lietuvos patologams toliau specializuotis, kadangi santykinai nedidelėje ir fragmentuotoje patologijos tyrimų rinkoje tokios galimybės yra ribotos.
Kokius dar skaitmeninės patologijos privalumus išskirtumėte?
Dar viena skaitmeninės patologijos teikiama nauda – tai galimybė tiksliau pamatuoti biožymenis audiniuose. Šiuolaikinė medicina neįsivaizduojama be personalizuotos terapijos. Naujų žymenų pritaikymas ankstyvai ligų diagnostikai ir tikslinio gydymo parinkimui yra pagrindinis iššūkis žmogaus patologijos tyrimuose. Sudėtingo ir brangaus tikslinio gydymo plėtra, pirmiausia reikalauja įgyvendinti patikimas strategijas, padedančias aptikti ir kiekybiškai įvertinti audiniuose bei ląstelėse esančius potencialius taikinius. Skaitmeninės analizės algoritmai leidžia tiksliai nusakyti patologinių pokyčių laipsnį, molekulinių ligos žymenų pasiskirstymą audiniuose, ląstelių tarpusavio sąveiką. Į vaizdo analizės sritį daug vilčių deda ir farmacijos bendrovės, kadangi tikslus vėžio terapinių taikinių nustatymas yra būtinas brangaus ir kartais rizikingo gydymo paskyrimui.
Kokia skaitmeninių technologijų įtaka ateities patologams?
Gal sunku šiandien patikėti, bet tai tik laiko klausimas, kada įprastinius mikroskopus pakeis skaitmeninė mikroskopija. Olandijoje, kitose šalyse jau yra universitetiniai patologijos departamentai, naudojantys vien tik skaitmeninėmis technologijomis paremtą diagnostiką. Jos sparčiai tobulėja. Tad greitai užaugs ir „skaitmeninių patologų“ karta. Greta nuotolinio darbo privalumų, jie vis plačiau naudosis skaitmeninio vaizdo analize pagrįstomis sprendimų palaikymo sistemomis biožymenų vertinimui. Šiuolaikinio patologo uždavinys – atpažinti pakitusias ląsteles, aptikti pakitimus, juos vertinti. Visą kitą darbą – matavimą, skaičiavimą – daug geriau atlieka kompiuterinės programos.
Medicinos studentai JAV ir daugelyje Europos universitetų mokosi skaitmeninės mikroskopijos pagrindu. Tai ne tik palengvina, atpigina dėstymą, bet ir yra efektyviau, nes studentai gali medžiagą atsiversti pakartotinai, ją analizuoti namuose. Tik įstoję į patologijos rezidentūrą mokosi dirbti tikru mikroskopu, bet mieliau naudojasi skaitmeniniais vaizdais.
 |
 |
 |