2021 10 22 Gimdos kaklelio vėžys pasmerktas išnykti organizuotoje moterų patikroje

IMG_5362-a01457901343ecd91617d97f361cd719.jpg
 
Valstybinio patologijos centro, VšĮ VULSK filialo (toliau – Centras), iniciatyvos metu apie galimas ligos užuomazgas perspėtos keturios dešimtys moterų. Joms profilaktinių gimdos kaklelio tyrimų metu buvo nustatyti aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipai ar ikivėžiniai citologiniai pakitimai, kurių savalaikis išgydymas užkerta kelią gimdos kaklelio vėžiui. 
 
Centras, atliekantis trečdalį Lietuvos gimdos kaklelio programinių citopatologinių tyrimų (PAP testų), kartu su VšĮ Vilniaus Centro poliklinika, Šeškinės poliklinika, Klaipėdos miesto poliklinika, Širvintų PSPC ir Kaišiadorių PSPC pakvietė pacientes, nė karto nedalyvavusias valstybinėje gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje (toliau – Programa) arba dalyvavusias anksčiau nei prieš 6 metus, atlikti profilaktinius gimdos kaklelio tyrimus – PAP testą skystoje terpėje ir ŽPV tyrimą.
Šia iniciatyva siekta įvertinti planuojamus pirminės gimdos kaklelio vėžio prevencijos patikros metodikos pokyčius, kuomet vyresnėms nei 35 m. moterims profilaktiškai bus atliekamas pirminis žmogaus papilomos virusų aukštos rizikos (ŽPV AR) tipų nustatymas su citologine ikivėžinių pokyčių verifikacija. Taip pat įvertintos galimos moterų nedalyvavimo programoje priežastys.
„Mūsų poliklinikos programos rodikliai geri, tačiau visuomet norisi dar geresnių, todėl aktyviai įsijungėme į Valstybinio patologijos centro iniciatyvą. Individualiai susisiekėme su moterimis, kurios nesureagavo į standartinį kvietimą dalyvauti Programoje. Iš maždaug 100 moterų, kurioms pavyko prisiskambinti ir pabendrauti, atvyko apie 20. Didelė dalis moterų yra nedraustos, kai kurias reikėjo aktyviau motyvuoti profilaktiniam testui, nes jų nuomone gydytojai - tik sergantiems. Dar turime kur padirbėti komunikuojant, kad profilaktinė programa skirta sveikoms moterims tam, kad nustatytume galimą ligą jai neprasidėjus.“ – komentuoja VšĮ Centro poliklinikos Moterų klinikos vedėja Elektra Teiberienė.
Buvo ištirtos 376 moterys, iš to paties mėginio atliekant PAP testą ir ŽPV tyrimą. 89 procentais atvejų pakitimai nenustatyti. Tačiau 11-ai procentų moterų nustatyti nežymūs ar žymūs ikivėžiniai pakitimai. Ikivėžinės ląstelės gali toliau piktybėti nesukeldamos simptomų iki pat vėlyvų gimdos kaklelio vėžio stadijų, kuomet pacientėms padėti jau būna sudėtinga. 5 moterims (1,3%) PAP tyrimu buvo nustatyti nežymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai gimdos kaklelio pakitimai (LSIL),  5 (1,3%) žymūs pakitimai (HSIL), 30-iai (8%) nustatyta ASC-US (nenustatytos reikšmės plokščiojo epitelio ląstelės). Šie skaičiai yra daugiau nei dvigubai didesni lyginant su bendrais VLK skelbiamais programos vykdymo duomenimis, kuomet Lietuvoje vidutiniškai nustatoma po 0,6 proc. LSIL ir HSIL kategorijų, o ASC-US būklių 2,8 proc.
42-iems pacientėms nustatyta vienas ar keli aukštos rizikos ŽPV tipai. Mėginiuose, kuriuose PAP testu nustatyti pakitimai (ASCUS, AGUS, ASCH, LSIL, HSIL), dažniausiai rasti 16, 31, 33 ir 52 AR tipai. Įdomu, kad 18 tipas, dažnas pasaulyje, nepateko į pirmąjį „ketvertuką“, nors šioms tendencijoms vertinti reikalingi didesnės apimties tyrimai.
“AR ŽPV tipų tyrimas yra viena iš efektyviausių priemonių ikivėžinių ir vėžinių gimdos kaklelio susirgimų prevencijai ir ankstyvai diagnostikai. Iš 100 tirtų mūsų poliklinikos pacienčių, 11-ai buvo nustatyti aukštos rizikos ŽPV tipai, 9-ioms jų citopatologinis tyrimas taip pat parodė ikivėžinius pakitimus. Gali būti, kad laiku sureagavusios į mūsų kvietimą jos laimėjo laimingą savo gyvenimo bilietą.“- savo įžvalgomis pasidalino ir Klaipėdos miesto poliklinikos ambulatorinio-konsultacinio skyriaus vedėja Irina Bondarenko.
Iš 254 moterų, įvardijusių nedalyvavimo valstybinėje Programoje priežastis, 22 procentai nurodė besitikrinančios privačiai, tad Valstybės finansuojamos programos duomenys tiksliai neatspindi bendros Lietuvos moterų profilaktinio testavimo apimties. Kitos dažnesnės priežastys: „neradau tam laiko“ (17,3%), „nieko nežinojau apie tokią programą, negavau kvietimo“ (16,9%), “niekuo nesiskundžiu, todėl nemačiau prasmės tikrintis” (15,3%), “kvietimą gavau, tačiau man trūko patikimos informacijos, kuri paskatintų dalyvauti programoje” (6%).   
Gimdos kaklelio vėžys yra išvengiama liga, tam yra visos priemonės: skiepai nuo pagrindinio gimdos kaklelio vėžio sukėlėjo ŽPV bei profilaktiniai tyrimai, kurių metu galima nustatyti ligos užuomazgas ir užkirsti jai kelią. Tačiau Lietuvoje nuo gimdos kaklelio vėžio vis dar miršta 5 moterys per savaitę. Akivaizdu, kad siekiant sumažinti gimdos kaklelio vėžio – išvengiamos ligos - pasekmes Lietuvoje, svarbu tobulinti organizuotos patikros Programą, moterų įsitraukimą ir didinti ŽPV vakcinacijos apimtis.
Pasaulio sveikatos organizacija šiai ligai suvaldyti kelia 90-70-90 tikslo pasiekimo kriterijus: 90 proc. mergaičių iki 15 metų paskiepytų nuo pagrindinio gimdos kaklelio vėžio sukėlėjo žmogaus papildomos viruso; 70 proc. tikslinio amžiaus moterų dalyvauja patikros programose, o nustačius ikivėžinius pakitimus, 90 proc. užtikrinamas efektyvus atvejo valdymas. Australai užsibrėžė ambicingą tikslą – visiškai eliminuoti gimdos kaklelio vėžį kaip visuomenės sveikatos problemą iki 2035 metų. Ir tai visai realu - gimdos kaklelio vėžys yra pasmerktas išnykti, jei visi atvejai būtų aptikti ir suvaldyti laiku. 
 
 
 
53dc4b9028317c58acd33e78b13aaea580ac9ed5-4bd4089d5274b8f70f090f6e6998c3fc.jpg
IMG_5362-88308fdab7f08b58a1111668c1dc8413.jpg
IMG_5395-9ecb624c9de64e8939004e14e7560619.jpg
VPC_343-5b10d6e8e70fa94184ddfd011a142887.jpg
IMG_5356-6856f92508849c8bf69010ddd294fbed.jpg
VPC_382-f85502fc5ba2413644c45c82216fe28b.jpg
VPC_612-343ee8fe50d0e4a6cea07aa1278da2fb.jpg
IMG_5418-fb0368449023037b67bc93b6f3d63e18.jpg