2014 10 10 Kompleksinė patologijos tyrimo analizė – daugiau galimybių personalizuotai terapijai

 

2014 m. spalio 2 dieną Valstybiniame patologijos centre (VPC) įvyko 2-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Molecular Techniques in Tissue-Based Pathology Diagnosis“. Renginyje pranešimus skaitė lektoriai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir Lenkijos: Gilles Erb, Jan A. Nowak, Włodzimierz Olszewski, Paul Raslavicus ir Cindy Zahnow. Lietuvos patirtimi šioje srityje su kolegomis iš užsienio dalinosi gydytojai patologai Julius Drachneris, Arvydas Laurinavičius, Agnė Šimbelytė, genetikė Gedmantė Radžiuvienė, klinicistų požiūrį išsakė onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė.

Medicina šiandien nebeįsivaizduojama be personalizuotos terapijos. Molekulinių predikcinių ir prognostinių žymenų, numatančių ligos eigą ir atsaką į gydymą, spektras greitai plečiasi. Pasitelkiant naujas bioinformatikos bei skaitmeninės mikroskopinio vaizdo analizės technologijas, plėtojami nauji testavimo metodai ir jų deriniai, kurie apima genetinius, epigenetinius, baltymų ir kitus pokyčius“, – konferencijos atidarymo kalboje sakė Paul Raslavicus, buvęs Amerikos patologų kolegijos (College of American Pathologists) prezidentas. 

Svečias Jan A. Nowak, North Shore Universiteto sveikatos sistemos Molekulinės diagnostikos laboratorijos direktorius, kalbėjo apie JAV taikomą nesmulkialąstelinio plaučių vėžio molekulinį vertinimą, skydliaukės citologiniuose mėginiuose taikomus biožymenis.

Iš Johnso Hopkinso Kimmelio vėžio centro (The Sidney Kimmel John Hopkins Comprehensive Cancer Center, JAV) atvykusi Cindy Zahnow pabrėžė epigenetikos terapijos efektyvumą, pristatė eksperimentinius ir dar neskelbtus tyrimus, blokuojant metilinimo procesus, ir jų taikymą navikų gydyme.

VPC specialistai dalinosi savo patirtimi nustatant predikcinius žymenis plaučių ir krūties navikiniuose audiniuose, pristatė skaitmeninės patologijos metodologijas, taikomas krūties imunohistocheminių žymenų raiškai nustatyti ir fluorescentinės in situ hibridizacijos tyrimuose.

„Išsami molekulinė patologijos analizė galima tik kompleksiškai derinant patologijos technologijas. Svarbu tiek testų jautrumas, tiek preciziška pažeistų audinių atranka: tyrimai atliekami iš labai nedidelio audinio kiekio, kartais net iš pavienių ląstelių, taupant tiriamąją medžiagą ir laiką. Siekiant kompleksinės diagnozės, labai svarbus komandinis klinicistų, patologų, genetikų ir technologų darbas“, – konferenciją apibendrino Jan A. Nowak, buvęs Molekulinės patologijos asociacijos (The Association for Molecular Pathology) prezidentas.